Pe. Tavares simu condecorasaun husi Vaticano
- Senofa
- 29 mars 2019
- 3 min de lecture
Dernière mise à jour : 9 juil. 2019
Msgr. Virgilio entrega medalha ba Pe. Tavares ne’ebé ho Saúde la permite nia atu hamriik (uz kadeira roda). Foto: Maun Luis.
.
SENOFA News, Dili – Reprezentante Vaticano, Msgr. Marco Sprizzi hamutuk ho Dom Virgílio do Carmo da Silva, SDB entrega premiu kondekorasaun ba Pe. Francisco Tavares iha Senofa, Tersa-feira (26/03/19). Vaticano fó ona kondekorasaun ‘Pro Ecclesia et Pontifice” ba missionario TL padre nain haat no madre ida mak hanesan Pe. Francisco dos Santos Fatima Barreto no Pe. Francisco Tavares (Timor-oan), Pe. Elígio Locatelli, SDB (Italia), Pe. Jose Alves Martins SJ (Portugal), no Madre Maria Chioda FDCC (Italia)
Representante santo padre Francisco ne’e hateten padre Tavares dedikasaun durante tinan 48 nia laran. Hamutuk ho nia kolega nain haat sakrifisiu, haraik-an no pasiensia hodi servi ba uma kreda Timor tinan naruk. “Padre Tavares simu kruz ‘Pro Ecclesia et Pontifice” ne’ebé distribui husi Papa Leão 13, tinan atus ida liu ba. Kondekorasaun ne’e hodi marka historia ba dahuluk Igreja TL,” tenik Msgr. Marco Sprizzi wainhira halo diskursu iha salaun SENOFA.
Pe. Francisco Tavares, idade 74, simu ordenasaun sacerdotal idade 26 iha Catedral Lelia, Fátima, Portugal husi amu Bispu Auxiliar Msgr. Domingos Brandão, iha 22 Agosto 1971. “Primeiro ha’u no ami nain lima agradese ba Nai Maromak nia laran-luak tanba iha iniciativa ida husi amu Papa Francisco ba missionario sira ne’ebé dedika an ba Igreja ne’ebé tempu naruk,”dehan Pe. Tavares.
Pe. Tavares falta tinan rua (50) atu simu bodas de ouro, nia mai iha Timor tinan 1972 sei tempu português. “Uluk serviço sae kuda, sae kareta, sae rai hodi ba fatin-fatin, uluk iha Cova-lima hau mesak deit ne’e duni hau bele dehan katak sae kuda, sae kareta, sae rai ka lao ne’e ha’u koko ona, ida ne’e hanesan mos Missionario sira ba fatin seluk”dehan nia.
Aktual diretor espirituál Seminario Menor ne’e mos haktuir kona ba nia esperiensia desde husi tempu portugues no okupasaun Indonesia. Misaun primeiru tinan 47 liu ba sai profesór ba língua portugés no músika iha Pre-Seminario São Francisco Xavier, Dare. Iha Dezemmbru 1975, halo misaun iha Soibada no foin hatene 1976 militer Indonesia tama Soibada.
Nia halai ba iha ai-laran hamutuk ho padre Timor-oan nain rua: Pe. Mariano Soares (matebian) no Pe. Luis Costa (aktual eis padre) ho tan padre estrangeiro nain tolu mak Pe. Ricardo da Costa Perreira, Pe. Leonito do Rego husi Portugal no Pe. João Martins husi Goa, India. Ikus amu Tavares sai amu paróku iha parókia Maliana (1990-1999).
“Tropas sira deskonfia ha’u halo ligasaun ho frente armada sira, entaun ha’u halai ba iha Kupang no ha’u muda ha’u nia naran ba ‘Paulos Nahak’ atu nune’e tropas sira labele hetan. Ha’u halai to’o Flores-Maumere fatin ledalero ha’u subar iha ne’ebá ajuda husi amu SVD sira, depoiz ha’u muda ba municipio Ende fatin SVD tanba milisia sira buka nafatin no Outobru 1999 fila fali mai Timor”.
Bispu diocese Dili, Dom Virgílio do Carmo da Silva hateten apresiasaun husi Vaticano rekoñese servisu husi padre, madre no missionario sira. Medalla ‘‘Pro Ecclesia et Pontifice’ katak hatudu amu-lulik, relijiozu no missionario sira nia domin no fidelidade hodi servi Igreja. “Ba seminarista sira no amu lulik foinsae sira atu ita haree nafatin ba amu Tavares ninia sasin no testamunha kona-ba ninia fidelidade no humildade basá karater komum ne’ebé hatudu husi sira nain lima ne’e mak humildade. (Reportagem: Ir. Ademi & Ir. Arly)
Pe. Tavares hanorin latin ba 10º ano maske Saúde la permite uza kadeira roda. Foto: Tho
Comentários